Atleidimas iš darbo: kokia išeitinė išmoka priklauso?

Lietuvos Respublikos įstatymai tam tikrais darbuotojo atleidimo iš darbo atvejais numato darbdavio pareigą išmokėti atleidžiamam darbuotojui išeitinę išmoką. Pažymėtina, kad teisė į išeitinę išmoką iš esmės priklauso nuo darbuotojo atleidimo iš darbo pagrindo, o priklausančios išeitinės išmokos dydis tam tikrais atvejais nustatomas atsižvelgiant į darbuotojo darbo toje darbovietėje stažą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama darbuotojų, atleidžiamų LR DK 129 straipsnio (t.y. darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės) arba 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto (t.y. kai darbo sutartis nutraukiama dėl to, kad darbdavys (juridinis asmuo) yra likviduojamas, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo) pagrindu. Abiem šiais atvejais (t.y. tiek atleidžiant darbuotoją LR DK 129 straipsnio, tiek ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu) darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, kurios dydis nustatomas, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Išeitinės išmokos dydžio priklausomumas nuo stažo toje darbovietėje (LR DK 140 str. 1 d.) nurodomas toliau pateikiamoje lentelėje.

Nepertraukiamasis stažas*Išmokos dydis (VDU**)
Iki 12 mėnesių1 (vieno) mėnesio VDU dydžio
Nuo 12 iki 36 mėnesių2 (dviejų) mėnesių VDU dydžio
Nuo 36 iki 60 mėnesių3 (trijų) mėnesių VDU dydžio
Nuo 60 iki 120 mėnesių4 (keturių) mėnesių VDU dydžio
Nuo 120 iki 240 mėnesių5 (penkių) mėnesių VDU dydžio
Daugiau kaip 240 mėnesių6 (šešių) mėnesių VDU dydžio

Šioje lentelėje:

* nepertraukiamasis stažas - laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų (LR DK 30 str. 1 d. 4 p.);

** VDU – vidutinis darbo užmokestis (apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka).

Pavyzdys Nr. 1
Jonas Jonaitis, nepertraukiamai dirbęs įmonėje „X“ 3,5 metų (t.y. 42 mėnesius), atleidžiamas iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant Jono Jonaičio kaltės (pagal LR DK 129 str.). Remiantis LR DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Jonui Jonaičiui priklauso (t.y. darbdavys turi pareigą išmokėti) pastarojo 3 (trijų) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Pavyzdys Nr. 2
Ona Onaitienė dirbo įmonėje „X“, kuri 2009 m. vasario 1 d. bendrovės dalyvių sprendimu buvo likviduota, todėl Onos Onaitienės darbo sutartis su įmone „X“ buvo nutraukta LR DK 136 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Iki darbo sutarties nutraukimo Ona Onaitienė įmonėje „X“ nepertraukiamai dirbo lygiai 21 metus (t.y. 252 mėnesius), todėl, remiantis LR DK 140 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Onai Onaitienei priklauso 6 (šešių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

LR DK 140 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kokiais atvejais atleidžiamam darbuotojui priklauso fiksuoto dydžio, t.y. dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, išeitinė išmoka. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio dydžio išeitinė išmoka atleidžiamam darbuotojui mokama, nepriklausomai nuo šio darbuotojo nepertraukiamojo stažo toje darbovietėje trukmės.

Šioje įstatymo nuostatoje nurodoma, jog kuomet darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo kitais nei LR DK 140 straipsnio 1 dalyje išvardintais pagrindais (t.y. ne pagal LR DK 129 str. ir ne pagal 136 str. 1 d. 6 p.), kurie nurodyti LR DK ketvirtajame skirsnyje (išskyrus LR DK 125 straipsnyje, 126 straipsnyje ir 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) arba kituose įstatymuose, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

Atkreiptinas dėmesys, kad darbdavys neturi pareigos mokėti darbuotojui jokios išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo LR DK 125 straipsnio (kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu), 126 straipsnio (kai darbo sutartis nutraukiama suėjus terminui (terminuotos darbo sutarties atveju)) arba 127 straipsnio 1 dalies (kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu, nesant svarbių priežasčių) pagrindu. Tačiau tai nereiškia, kad darbo sutarties šalys (darbuotojas ir darbdavys) negali susitarti kitaip.

Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad minėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, tik kai darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo nesant pastarojo kaltės. Tai reiškia, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, pavyzdžiui LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (už padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą), jokia išeitinė išmoka jam nepriklauso.

Be to, jokia išeitinė išmoka nemokama ir darbuotojui (kurio darbo sutartyje numatytas išbandymo, norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, terminas), atleidžiamam iš darbo darbdavio iniciatyva iki išbandymo termino pabaigos, jeigu darbdavys pripažino, kad išbandymo termino rezultatai nepatenkinami.

Atvejų, kuomet atleidžiamam iš darbo darbuotojui priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (pagal LR DK 140 str. 3 d.), sąrašas pateikiamas toliau esančioje lentelėje.

Atleidimo pagrindasKomentaras
LR DK 127 straipsnio 2 dalisDarbuotojo pareiškimu dėl svarbių priežasčių (svarbios priežastys: liga ar neįgalumas, trukdantis tinkamai atlikti darbą, kitos svarbios priežastys, nustatytos kolektyvinėje sutartyje) arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Taip pat darbuotojo pareiškimu, jeigu jis įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.
LR DK 128 straipsnisDarbuotojo pareiškimu dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių: darbo vietoje darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutinius dvylika mėnesių; arba darbuotojui daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga).
LR DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktasDarbo sutarties nutraukimo be įspėjimo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo (kai nėra darbuotojo kaltės).
LR DK 136 straipsnio 1 dalies 5 punktasDarbo sutarties nutraukimo be įspėjimo atveju, kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokslo metų laikotarpiu mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutartį (nesant darbuotojo kaltės).
LR DK 137 straipsnisNutraukiant darbo sutartį darbdavio bankroto atveju. Teisę į dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką numato LR Įmonių bankroto įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata.
LR DK 139 straipsnisDarbo sutarties nutraukimo dėl jos prieštaravimo įstatymams ar LR tarptautiniams susitarimams atveju (nesant darbuotojo kaltės).
Kitų įstatymų nustatytais pagrindaisPvz., atšaukiant bendrovės vadovą iš pareigų nesant jo kaltės (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis byloje Jadvyga Kakura v. UAB „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“, Nr.: 3K-3-191/2005).

Pavyzdys Nr. 3
Jonas Jonaitis dirba įmonėje „X“ pagal neterminuotą darbo sutartį, tačiau darbdavys (įmonė „X“) darbuotojui Jonui Jonaičiui jau 3 mėnesius iš eilės nemoka jam priklausančio darbo užmokesčio (mėnesinės algos). Jonas Jonaitis pateikė darbdaviui prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo LR DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl, be teisės reikalauti iš darbdavio uždelsto išmokėti darbo užmokesčio už tris mėnesius bei delspinigių (LR DK 207 str. 1 d.), Jonas Jonaitis įgijo ir teisę į jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (LR DK 140 str. 2 d.).

Pavyzdys Nr. 4
Ona Onaitienė dirbo įmonėje „X“ nuo 1999 metų. 2010 metais, Onai Onaitienei sukakus 66 metams, pastaroji nusprendė nutraukti darbo sutartį. Kadangi dirbdama šioje įmonėje Ona Onaitienė įgijo teisę į visą senatvės pensiją, todėl darbo sutartis nutrauktina LR DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, ir darbuotojai Onai Onaitienei išmokėtina jos dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (LR DK 140 str. 2 d.).

Reikėtų paminėti ir tai, kad nuo 2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo LR DK 140 straipsnio 2 dalies pakeitimai, kurie įtvirtina tam tikrą specifiką dėl išeitinės išmokos mokėjimo darbuotojams, atleistiems iš darbo valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, tačiau išsamiau šis klausimas šiame straipsnyje nenagrinėjamas.